Angelo
... ar jauti, kaip mes tirpstam?
Jauti, mano angele sarge?
Liepsnos žvakę išlaižo – nusidriekia vaško lavinos...
Taip ištirpsim ir mes,
mane sergintis angele,
argi?
Išsilieja naktis, ir jaučiuosi iš sielos patvinus...
Tik į smilkinius plakasi dvi esaties peteliškės.
Tiek, kiek tu – tiek ir aš
skęstu nuojautom amžino tvano.
Kaip laikausi? – gerai,
tiktai tu truputėlį išblyškęs
ir ištirpęs daugiau,
nei aš sudegiau,
angele mano...