Šiandien aš nesu žmogus –
šiandien esu baltas sniegas.
 
O rytoj? O kas rytoj bus?
 
Rytoj tave pamatęs ištirpsiu
ir į vandenį pavirsiu.
Vakare tapęs varvekliu
po kojom krisiu.
 
Bet atsikelsiu, tyliai nusikeiksiu
ir, nusivalęs nuo veido raudonį,
naktį skaitysiu Brazdžionį ir Maironį.
 
Žmogumi būti sunku,
o sniegu – šalta ir baisoka,
todėl rytoj pasivertęs barsuku
versiuosi ant kito šono.