Kam taip anksti, anksti užgesinai
Tu liepsną  vasaros – auksinę saulės žvakę?
Gėlių dar pievoj blaškosi aidai –
Jausmų nuodėguliai su sapno vėju lekia.

Į geismo jūrą, kur žaibai sušvinta
Meilės rasa tarp vasaros gėlių –
Ant mano veido šaltas rūkas krinta
Ir jo nušluostyt niekaip negaliu...