Šypsaisi kaip mėnulio pilnatis lange.
Ir gera, šildo šypsnys tarsi burtas.
Nušluoja darganas niūrias tamsa,
Keliauja takeliu į dangų.
Snaige nuglosto skruostus ir akis,
O šypsenoj tarytum vandenynuos
Paskęsta žvaigždės — ką jau bekalbėt,
Ir aš kaip burė tavyje paklydus.