galvojau tave išvyniosiu
lyg kamuolį siūlų senų gal vilnonių
kai ūžaus už lango vasaris
bus dienos dar ilgos
bus smilgos prie ežero
gruodan sušalę
na ne negalvoju visai apie tai
ir kam čia tos smilgos
… ką megsiu aš dar nežinau
nes tie siūlai su šitiek mazgų
 ir vietom sutrūkę
kaip mano gyvenimas
tyliai juokiuosi
kad verkt nereikėtų
kad tu negirdėtum
ir kas gi čia tokio
visiems visko buvo nutikę
gyvenimą savo vyniojant
palauk tuoj ateisiu
tau šūkteliu tyliai
arbatos melisų įpilsiu
išgersim ją jaukiai lyg vakaro
mėlyną tylą… aš tuoj
 
o gal tai tik sapnas