Ant pirštų galų

Toks senas kambarys – 
nematomi visai čia miega žodžiai, 
kuriais lyg puslapiais užklojam laiką: 
tik lango atspindy 
dar žvalgos praeitis kaip senė godžiai – 
vienatvės peiliais tylumą suraiko,
ir vėl garsai – jie iš vidaus pakyla. 
.........................................................
O gal tik primena, kad reikia
iš seno kambario išeiti tyliai.
Nuodai