Ant pirštų galų
Toks senas kambarys –
nematomi visai čia miega žodžiai,
kuriais lyg puslapiais užklojam laiką:
tik lango atspindy
dar žvalgos praeitis kaip senė godžiai –
vienatvės peiliais tylumą suraiko,
ir vėl garsai – jie iš vidaus pakyla.
.........................................................
O gal tik primena, kad reikia
iš seno kambario išeiti tyliai.