Po kryželiu

Vėl dalinam tai, kas nedalyta:
Ir po taurę vyno, ir vandens...
Taip svaigu dar šiąnakt buvo... Rytą,
Rodėsi, kad saulė negyvens.
 
Rodėsi, kad tie stebuklai būna,
Tik kada už lango mums tamsu...
Ak, nereik, nereik man tavo kūno –
Man tavęs juk reikia iš tiesų!
 
Nedalink, nereikia – atiduodu
Viską – pasiimk...
....................................................
 
Po kryželiu
Dar širdis liepsnoja...
Tai – paguoda –
Nepalikęs sau juk degt galiu.
kaip lietus