Jei tiki manim, manim  tikėsi,
aš surinksiu į rieškučias ryto rasą
ir suversiu šermukšnių karolius,
vaivos juostos pynę pinsiu
ir apjuosiu savo seses, brolius.

Jei tiki manim,
suversiu žemuoges ant smilgos,
Joninių ankstyvą rytą
suskaičiuosiu žvaigždeles skliaute,
išbučiuosiu mėlynų akių žydrynę
ir vainiką iš žolynų pinsiu,
suksimės linksmam rate.

Jei tiki manim,
dainuosiu gražią dainą
apie tėviškę gėlėtą, jos laukus.
kaip pavasarį žemelė savo rūbą maino,
kaip linksma iš sapno spalvoto nubundu.

Jei tiki manim
ir jei manim tikėsi,
tau atrieksiu vakaro vėsos,
truputėlį džiaugsmo su meile maišyto
ir vasarvydžio palaimintos šviesos.

Jei tiki manim, aš tavim tikėsiu,
ranką tau ištiesiu kryžkelėj baltoj,
kai susėdę ant piliakalnio tylėsim,
tau nuskinsiu žvaigždę, suspindėjusią
ežero bangoj.