Štai ir sausis prabėgo
Be galingų pūgų.
Šuns pėdutės ant sniego
Ir lašai nuo stogų.
_

Kiek ištirpusių sausių!
Ausiu juodus batus
Ir iš lėto keliausiu
Tarp pušų per takus,

Neišmindžiotus gausiai
(Juk eilinė diena).
Blyksi, trakši ilgiausiai
Žiebtuvėlio liepsna.
_

Tai pušynai spygliuoti,
Vieniši ąžuolai...
Būtų kam atiduoti,
Ką, turbūt, per vėlai

Supratau pragyvenęs
Nelabai tobulai.
Ir kone surusenęs...
Cigarečių galai,

Šiltos moterys, viltys,
Norai (ypač anie)!
Et, atšipinom iltis,
Mielas mano šunie.