Netikėki žodžiu, jeigu jo nepapildo tylėjimas
Arba sąmonėj įkirstas kūnų judėjimo grafikas.
...mes nedarėme nieko, tik pievoj parkritę gulėjome
Ir tik smilgos tarytum šokėjos šiltam vėjy blaškėsi,

Ir tik boružės skrydis nematomu kaspinu rišo,
Ir tik tirpo virš miško sušvitęs stebuklas vaivorykštės,
Tik iš giedro dangaus nekaltus mus lietus šykščiai krikštijo,
Tik dundulis bambėjo, kad mudu pamiršome poterius,

O paskui įkritau lyg į raistą į nuostabos plečiamą vyzdį,
O tu pakreipei galvą, žiūrėjai ir net nesumirkčiojai,
O aš tau nežadėjau išklydus, išėjus vėl grįžti,
O tu man nežadėjai iš ilgesio plėšančio mirti...

Netikėki žodžiu, jeigu jo nepapildo tylėjimas
Arba sąmonėj įkirstas kūnų judėjimo grafikas.
Iki šiol užsimerkus regiu smilgas šokančias vėjyje,
Nuo ano dar lietaus skruostas liko nežymiai sušlapęs.