Ant rankų
Randai išraižyti
Į gabalus
Praeitį plėšo,

Už šypsenos
Slepiamą raudą
Į purviną
Dirvą pasėja.

Ir dygsta
Už dūžtančio stiklo
Nematomo skausmo
Alėja,

O mano pėdos
Lyg gruodas,
Kur užmina – balta,
Ir kraujas sykiu apledėja.