Aš dūstu nuo tavo saulėtekio –
Nuo tavo kvėpavimo dūstu.
Grįžtu vis kas rytą į prarają
Ir slepiuosi po veidu pieštu.

Kas kartą į skruostą po bučinį,
Į lūpas naktis rytą lemia.
Aš dūstu, nes tu mane alini,
Ir žodžiai tarti sminga žemėn.
-------------------------------------------

Slenki kaip šešėlis balzganas –
Užtemsta dangus nuo lietaus,
Akyse pasipila dargana
Nuo tavo naivumo plataus.
-------------------------------------------

Ir šitaip kaskart lyg viliodamas,
Net raudu saulėtekiu tavo.
Dūstu lyg numirčiau deguonyje,
Nors meilė svajonėm alsavo.