du draugai
kai durys užsidaro
ir tavo kvapas
išsislapsto po
ilgesio ir baimės
užkampius gilius
iš veidrodžio atidžiai
žvelgia liūdesys
man į akis
jis nieko nesakys
ir nesimaivys
jis supranta
už mano nugaros
prie lūpų prisidėjus
pirštą
akį merkia jam tyla
o aš toks vienišas
ir man patinka
du draugai
tyla ir liūdesys
o visa kita
juk
taip greit
praeina