Susipynusiam voratinklyje
snaudžia voras.
Minutės lekia, 
o jas sekundės vejasi.
Nakčia žvaigždutės mirga, marga,
gęsta, dega.
Ir žemė sukasi,
žibuoklės žydi
palei tvorą.
O laikas eina, bėga, nesustoja.
Nespėju gaudyti
lyg saulės geltonų zuikučių.
Nuo šilumos įkaitęs oras,
o smėlio dėžėje
tuzinas mažų vaikučių.
Ir kvepia duona, mėtom,
liepom, kmynais.
Ir gervės klykia
palei seną šilą.
Vejuosi laiką,
lyg paklydusį kaimyną,
lyg lapą, vėjo genamą
ar gilę.
Lyg upės sraunuma,
lyg tūkstančiai krioklių
sruvena laikas pro pirštus,
lyg smėlis byra
į vaikiškus mažus batus.
Minutės lekia
lyg greitieji traukiniai,
o jas sekundės vejasi.
Tik susipynusiam voratinklyje
snaudžia voras.