Sukanda šaltis saulės diską
Aštriais varveklių dantimis
Ir užgesina gelsvą viską.
Iškrinta sniegas pusnimis:
 
Langai lig žemės nusileidžia,
Kelių – nėra, laukų – nėra...
O vėjo akys – plačios plačios
Ledu sustingsta ežere.
 
Ir dangūs medžiuose paklysta
Tarp maldai rankų ištiestų...
Tik kaimuose gaidžiai pragysta –
Kol dar žvaigždėta ir tamsu,
 
Nes sidabru nutyla dienos –
Lyg klausos dieviškos giesmės...
............................................................
 
Bet man vis tiek dar kvepia šienas,
Kuris neturi jau prasmės.