Kelionė be atsiminimų
 
    Anas laikas nebuvo man sąjungininkas. Tačiau neginčiju, kad jausena darosi išraiškesnė, kuomet nereikia galynėtis su žemės trauka. Nemenka šūsnis ir kitokių dalykų, turėtų gyvenat Žemėje, pasireiškia kitaip, kilstelėjus juos į Ateities laiką. Neturiu tikslo atidžiau aprašinėti jų būsenas, bet yra tokių, kurių negalima atsikratyti, mėginant aprašytį patį save. Man darėsi nesmagu, kad išėjęs į kitą laiko ir erdvės struktūrą, nemoku atsiminti savo kelionės. Jos kaip ir nebuvę. Ne taip paprasta patikėti, kad kelionę maskuoja iliuzijos. Ir baigus ją, dar ilgą laiką pasimanydavo, kad gal ir Lizdeikos lazda, Mano dzievulis, išnyks kaip rūkas, kaip sapnas, ir pats sau būsiu priverstas kalbėti, kad nieko neįvyko ir tik mano galvoje kažkas ne taip: gesina daiktų realybę kaip tokią, kaip materiją ir jų vietoje prikaišioja iliuzijų, haliucinacijų, šešėlių, atspindžių, imituojančių daiktų pasaulį. Tai kelionė, kurioje atsirandi net neišėjęs iš namų: ką regi – regėjai ir vakar, ir seniau, tačiau imi daiktą, lietiesi prie jo ir dažniau nepaimi, neprisilieti.  
    Sakau „dažniau“,  nes kai kuri materiali būtis, kai kurie daiktai palikti būti kelionėje be pokyčių. Dar kai kurie iš jų atiduoti naudoti, atrodytų, iki jų susidėvėjimo. Pati kelionė labai rami – žmogaus fiziologija it užbalzamuota: be poreikių – nereikia praustis, valgyti, eiti į tualetą. Esant tokioje būsenoje nereikia stebėtis, kad Kristus viena žuvimi ir vienu kepalu duonos pamaitino žmonių minią. Todėl vėliau darėsi įdomu sužinoti, kodėl kai kurie žmogaus poreikiai kelionėje išliko tapatūs, palikti kaip buvę. Ar ne todėl jie kaip galimybė per juos sužinoti, kaip atrodęs neatsimintame (užmirštame) laike. Kaip gyvenai, elgeisi. Kaip  reiškeisi kaip protu krutanti, blogiau geriau mąstanti būtybė. Kad ir va: pasirodo, jog vis tik prisėdau prie popieriaus, ėmiau į rankas varno Goliaus dovanotą plunksną, kad trumpiau ilgiau bendravau su rašalu, kuris dabar bene geriausiai rodo, kaip būta neatsimintame laike. Tenka pripažinti, kad jo apystatoje protas nekaip orientavosi. Būta taip, kad iš Dievo reikalauju to, ką jau turiu. Argi reikėję prašyti, kad  atsirasčiau kažkur kitur, kai jau esu Jo aukščiau kilstelėtas? Dėl to nepriekaištauju sau, nes suvokiu, kad protas protą įveikė. Kelionė buvo užmaskuota, užslėpta sumaniau negu gebėjau suvokti. Ji be starto aikštelių, be galingų  motorų  gaudesio, be to, kas žinoma, skraidinant po kosminę erdvę žmogų, aparatą  ar bet ką. Ir šit iš rašto sužinau, kad:
 
Ir šit, girdžiu, kažkas sudundo: 
ar ne Perkūnas, ne Ukraina? 
Atsidengia akių vokai 
ir – ką regiu? 

    Ir ką gi? Ogi tai, kad  į eilėraščio tekstą  yra  įspraustas kalendoriaus lapelio nuorašas.  Matyt, nedvejota, kad tai esminis turinys, kertinis pamatas, saugojantis  jo vertę. Bereikėję jį tik tiksliai nurašyti. Nedvejoju, kad man pasisekė:

    Sausis     2017 
    Saulė teka 09: 42, leidžiasi 17: 02, d. ilgumas 07. 20 
    Jaunatis (pilnėja), 4 mėnulio diena 
 


                                     Mečislovas Arvaidas Arvaidė Eufrozija Mečys Eufrozina 



   Neturiu abejonių, kad  taip „sugriaudė“ ne  Perkūnas  ar Ukraina, o pamatytas kalendoriaus lapelis. Neatsimenu, kaip tai pasireiškė savijautoje – žiojausi? akis tryniau, kaip akinių stiklus, kad šviesesnės? Tačiau eilėraščio pavadinimas rodo, kad  jį laikiau saujoje („2017. Kalendorius saujoje“). Tai  turbūt  įdomu, bet ne taip svarbu. Man tai momentas, Ukraina ir Perkūnu pabudinęs išeiti  iš „po užmerktų akių vokų“, suklusti savyje. Suprantu, kad  nesispyriojau patikėti ar nepatikėti kalendoriaus data. Tai todėl, kad  po jubiliejinių 75, sunkiomis pagiriomis pradėjęs 76-uosius, žinojau, kad  savo gyvenimo dozę prarijau ir neturiu teisės atkišęs delną  vaikščioti ir prašinėti malonių leisti pagyventi už kitą. Tačiau išsipagiriojimas nebuvo įprastas; jis persimetė į dvasią. Nesiskųsdamas reiškiau  nuomonę.
 
Na ką gi? Kaip  yra — yra,
tačiau  gyvenimui už kitą
aš neskirtas,

Ir kai taip  diena iš dienos, nuo sausio pabaigos iki spalio pradžios, tokia kelionė  galėjusi susiformuoti netgi iš nieko.