Nusibosta miestai ir tušči kaimai,
Ažerais nusėtas dzūkū kraštas.
Tai in Afrikū skrendzi pažvelgc tynai
Ar Sacharos pieskoj sliekas kapstos?
 
Paraonū mumijas kas paminės,
Kap dzykvietėj jū saugoma ramybė?
O toj Asuano dzviejū dambū HES
Ar padeda Agipto kasdzienybėj?
 
Cik išsisemia su vasaru karštu,
Gi ir piniginė baigianci tuštėcie.
Ir gryžči nuliūdis su sunkiu naštu
Į namus, kur rūpės ir vėl krutėcie...
 
Bibliotekoj rėkalojancys vaikai,
Nevalyvas nosis šnarpščia vis snarglėtas...
Kokia laimė jiem – toki laikai
Prieg darmavo Auropos interneto.
 
Atsibudo šviesc gimnazijų aurà,
Riksmas švencinis cik dar nenucyla...
An sugriauto pabriko dūšia, aurè,
Knisa neišmanios gamybos bylū.
 
Darbo vietū cik neišgali sukūrc,
Net gi ir pac paciausia prezidentė.
O galėtū pamačnykus tep suburc,
Kad sužibėtū jū veikla bedantė.