Pažvelk pro langą —
dar gili gili žiema.
Pro plyšį debesėlio saulė žybsi,
žvirbliukai maudosi sniege,
o naktį ryškios žvaigždės blyksi.

Pažvelk pro langą —
vasario snaigės krinta iš dangaus,
į rieškučias sniegulės baltos byra.
Vėjelis lengvas supa jas
ir panaikina skaudžią tylą.

Pažvelk pro langą —
horizonto tolumoj
apsnigtas baltas šilas miega,
tiktai žvėrelių pėdsakai išduoda,
kad jie kažkur keliauja, bėga.

Pažvelk pro langą po pietų,
įkvėpki šalto oro gūsį.
Ir pats nustebsi, ne laiku
pačiam viduržiemy
ore pavasariu jau kvepia tyliai.