Baltus audeklus vėjas apmėtė.
Praeitis — kaip juodi ataudai.
Kiauru rėčiu žiema sniegą vėtė.
Tarsi ledas sušalęs, randai,
 
Išvagoję ir sielą, ir širdį.
Šalčio letenom apkabinai.
Ilgesio vynu mane nugirdei.
Rietė audeklus vėjo sparnai.
 
O svajojau, išaus sausio vėjas.
Meilės audeklą, dūzgiantį snaigėm.
Žvaigždžių duženos žemėn byrėjo.
Ir žalčiu neapykanta rangės.
 
Plyšo audeklas, siūlai nutrūko.
Išsitrynė sniegenų įmintas raštas.
Prašiau tik vėjo, kad skutelius iš rūko
Į tolimus kraštus nuneštų.
 
Išėjai, niekas net negirdėjo.
Be tavęs sužydėjo aguonom randai.
Tiktai plaikstės nuo verkiančio vėjo
Baltam sniege juodi ataudai.