Vilko kauksmas
Virsta dūmais margiausi miražai,
Pažadai tamsiomis natomis.
Pano fleitą pagauna vitražai,
Skuba laikas pėdom – basomis.
Skrieja vėjas besparnis per tyrus,
Dainą plėšo mažiausiom smiltim.
Kartais žybteli viltys užguitos,
Dar ne viskas nugrimzdo mintin.
Dar ne viską pasiglemžė rūkas,
Žiba akys tamsiausioj tankmėj.
Vilko kauksmas išguitas, išvytas
Plėšo sielą benamio širdyj.
Skamba lyros sutraukiotom stygom,
Griežia smuikai nulaužtais strykais.
Švelnios natos vingiuoja tarp pirštų,
Kol naktis atsibels nebyliai.