trumpa tyla prieš
atsisveikinant ir
ilgas žvilgsnis jau paskui

aš — dykuma, kuri neturi tvenkinio
neturi lietis kur, į ką, iš kur

aš — randas tas, kurio
nebeužversi
tik prisiminsi, kaip už jį
meldeis

sidabru sninga tavo akys
kai miršti vardan tų, kurie
nebeateis