praeinu ir lenkiasi žolė
kuždasi šilkinės lapų gyslos
tu už rūko juostos pasislėpk
ir stebėki kaip delčia sudyla
aš nubraukus nerimo lašus
į žolynų taureles supilstau
kol naktis pikta juodus dažus
išnešiojus pašaliais
pailsta
viduje tik liūdesio katė
graužia žystančius
jausmų žiedynus
jau aušra aušroja
jos įkvėpk
kai auksiniais pirštais apkabina
deimantėliais verkiančios gėlės
ašarėlės sutemon išplinta
prie šakos prigluski
pastovėk
dar pabūk truputį
švinta!