Pasakyk, akimis – neapgaus...
 
Bet tyli ir abudu užmiegam:
Vaivos rykšte tu lyg po lietaus,
Aš – tik saulę atspindintis sniegas...
 
Na, ir kas, kad tai jautėm – nutiks:
Susiliečia ir skirias stichijos...
Bet vis tiek mūsų kūdikis liks –
Juodo ežero sapnas lelijom
Išsiskleis, jei mylėsim...
 
Tik tiek
Aš tavęs paprašiau šitą naktį –
Tereikėjo truputį tikėt,
Tereikėjo trumpam atsimerkti.
Mano tiesą norėjai kartot,
Bet blakstienos neįveikė miego...
..............................................................
 
Ir nekrito ant sniego vanduo –
Ant birželyje nesančio sniego.