Kaukės
Tamsioj naktyj sužimba kelios žvaigždės
Nušviesdamos klaidžius kelius.
Gyvenimų ir sielų lustus,
Prarastus posmus, pasakas, kerus.
Likimo strėlės antgaliais blyškiausiais
Medžioklio rankose baltais sparnais...
Žvaigždžių mirgėjime, poeto posmuose
Lyg vartai verias veidrodžiais kreivais.
Sujudintos nematomos visatos,
Likimo gijos šliaužia aplink mus.
Verdenės veriasi ir vėl pradingsta...
Žvaigždėtoj skraistėj supas lyg dangus.
Ir kunkuliuoja verda mūs likimai
Paženklinti aštrių strėlių.
Likimo scenoj aktoriais patapę,
Prarandam kaukes, nupieštas kitų.