Užburti žmogų, kad nemirtų,
Kad dvasiškai nuolat ilsėtųs.
Širdelė jo pavargus kad aprimtų,
Ant slenksčio artimo prisėdus.

Užgniaužti saujoj pragarą kaip paukštį,
Pagautą nepaleisti skrydžiui.
Ir po mažytį plauką traukti,
Man jo negaila, jam aš nepavydžiu.

Rymoti tyliai prisikniaubus,
Lietaus baisaus nepastebėjus.
Prie lango likti prisiglaudus,
Dar rudeniui neprasidėjus.

Įtraukti oro ir gaiviai kvėpuoti
Gamta šiandien suteikia teisę.
Pas ilgai laukiančius kiek pavėluoti,
Tegu jie laukia, bet tegu neteisia.

Užmigti tyliai tyliai, paslaptingai,
Neprikeliant šalia miegančių dvasių.
Išeit pas jas neabejingai,
Nepaisant nei tautybės, anei rasių...

2006 09 25