Viena akimirka, ir jie pakils kaip baltos gulbės marių,
Žydrynėje ištirps keistais miražais lygumų -
Pamokit man sidabro vėjo sariu,
O ilgesio laiveliai...neramu -

Man šiąnakt  žiedlapiai vis krito ant krūtinės
Baltos erškėtrožės,dejuojančios žaibais,
Plaštakės blyškios sode suposi šilkinės
Ir skrido jūron, virsdamos laivais...

O jūra, jūra net kvėpuot nedrįso
Keistų baltųjų burių  spindesy -
Laivų laiveliai lig dangaus nutyso -
Plazdėjo burės lyg  Žinia Šviesi !