Toks vakaras!..
Pilnas poezijos,
Kad, rodos, nėra kuo kvėpuoti –
Tai įkvėpi žemę, tai mėnesį,
Žoles…
Bet jautiesi besotė.

Įkvėpsi dar medžio
Ir upės…
Rasos.
O migla tik tirštėja,
Tad ėmus matuoti likutį,
Suprasi, kad jų – nemažėja!..

Tik tu – nesuvaldomai augi.
Ak tiltas…
Ribų nesimato…

Iškvėpus
Ir vėl pasidaugins
Pasaulis
Be galo, be krašto…

2006 09 26