Išgėriau aistros ugnį,
ryto žarų degintą. 
Karštų Tavo rankų 
švelniai pakibintą. 

Žadinant geismą 
kilau į viršūnę.  
Suspaudžiau Tavajį
„kietą perkūną".

Spaudimo neatlaikė 
ir trenkė į gelmę, 
aistros ugnį paleidęs 
palaimoj apsvaigo. 

Išgėriau aistros ugnį, 
tą meilės nektarą. 
Oi, ryto palaima 
Tu, mylimas mano.