Tik tavo rankos mane supa
tarsi Veneroj karuselė,
Išgėriau aistros ugnį –
nuskink, mielasis, rojaus gėlę.
Mieguistas mėnuo auštant rauda
tartum pametęs ryte lėlę,
Mes smilgomis pagriešim,
tegul mėnulį ramiai kelia.

Tik tavo rankos mane gaubs
tartum šviesos skarelė neregę.
Dabar šaukiu – TU, Tu mylimas! –
banga putota klega.
Ir iš gelmių į debesis
temoja žalvarinė vėtrungė,
Per dieviškus vartus į mylimus krantus –
abu su meilės siekiais.