Mylėk save.
Jeigu ne daug – truputį.
Ir veidrodį mylėk ant sienos kabantį.
 
Pavalęs skepeta matai kamputy
Lyg šmėklą savo dabartį –
Pilka pilka su kasdienybės rūbais,
Tokia... neišsidažiusi.
Tačiau ji vis dar stovi,
O ne klūpo
Ir tai jau – pliusas...
 
Pažadi
Mylėt save nors kiek?
Bent tą truputį,
Kuris šalia,
Kuris tavim norėjo būti?..