Sudeginau ne popieriaus lapus —
Kur kas šįkart daugiau.
Sudeginau dienas, visus metus,
Kuriuose gyvenau.
 
Maži lapeliai raitės,
Degė, pelenais byrėjo.
Tikrai tikrai taip greitai
Dienužės mano bėgo.
 
O buvo geros, džiaugsmą nešė,
Žiedus pavasario ir vasaros karštos,
Jas gėriau taupiai, lyg po lašą
Anksti iškritusios rasos.
 
Nebežinau, kuris kurį palikom —
Kas priekin ėjome, o kas atgal,
Tiktai gerai, gerai, kad susitikom,
Nes susitikt abiem nelemta vėl.
 
Stalinio mažo kalendoriaus
Spalvoti lapai užversti,
Juose svajonės, siekiai, norai
Žymėti jau praeitimi.
 
Tik atminty eilėraščio eilutėj
Suvirpa kartais ugnele,
Nors buvo naktį užrašyti,
Kai sergėjo dangaus delčia.