Aukso kronika

Glitesni vis nuo melo 
Mūsų skraidantys žodžiai,
Jie pikti, pagiežingi —
Lyg nakties prisigėrę.
Rodos, šitiek šviesų!
O tu sierą užuodi, 
Nes kova už save —
Ne už tiesą ir gėrį.
Su kiekviena diena 
Bėdžių antklodė dryksta,
Nes kažkam sielos negalią
Išsiblizgint parūpo,
Ir dalybos tarp brolių 
Tik į nieką ir viską,
Ir madoj pieštas veidas
Silikoninės pupos.
Vos pastversi, o ji 
Tau iš glėbio jau slysta,
Nes išlygintos raukšlės —
Tai pūslė be hormonų.
Visas šarmas kortelėje
Misterio Ikso —
Nors ir buožgalviu būk,
Jei turi milijoną.
Bet kalbėt nuobodu
Apie dorą gyvenimą —
Žurnalistai su kamerom
Prie pilių ir prie sąšlavų.
Nors pramist kaip nėra,
Bet bandos nieks negano —
Karvė pieno neduos, 
Jeigu šersi ją prakalbom.
Paklausesnis už smegenis
Plonas tūlo liežuvis
Ir dar nuojauta, 
Kokią sėdynę laižyti.
Patiklieji naivuoliai
Purvynuose guli,
O melagių gerovei
Pabaigos nematyti.

Pasakyk, ar matei, 
Kai skaitei šitą kliedesį,
Kiek jame nebežydinčio 
Kelmo pavydo?
Jei yra smegenų, 
Per plačiai nesikėsi
Ir suvoksi, jog auksas
Tylinčiųjų. Ties viduriu...
Nijolena