Kad ją kur kvaraba, tą žiemą —
Privarė sniego visą kiemą.
Su šiūpėle plušu nuo ryto,
Bet da takai nepravalyti.
Kol nurausiu iš vieno galo,
Kitam į vė pusnis užvaro.

Jau prakaitas per kuprą bėga,
Kamošai prikabyti sniego
I atidrėkę pančekutės...
O vėjas nepaliauja pūtęs —
Ma skepetą nuo dalvos traukia,
Padelkas šiaušia i da šaukia!..

Kad ją kur galas tokią žiemą,
Be reikalo vilkaus į kiemą.
Šiandie su ja rodos nerasiu,
Kai apsištilys — nusikasiu.
Einu stubon — apdžiūt, sušilti...
I laikas jau sausienę virti!