Prisiminimai ūžia

Prisiminimai ūžia medžių lapuose –
Ramaus rudens vidurnakčio nėra.
Svaigių spalvų paletėje sušlapusi
Apsigaubiu šlapia spalio skara.
Geriau išskristų lapai – būtų sniegena,                                                    
Per pusnių lauką brisčiau palengva –
Į tą žvaigždyną kur mylėti ragina,
Žydėt kur ima vasaros kalva.

Prisiminimai grįžta medžių lapuose,
Kad taip ruduo, o praeities nėra... 
Viltenė