Aš ilgiuosi tavęs... Toks beprotiškai ilgas laukimas...
Nors dar medžiai žali, bet jau vasara taria Sudie!
Aš ilgiuosi tavęs... Gal suves mus išskyręs likimas,
Gal sugrįšime vėl, kaip pavasarį grįžta kregždė.

Bet jau būsim ne tie, kokie buvom dar vakar atrodo,
Nes ne kartą jau teko nudegt nuo aistros netikros.
Kažin kur pasiklydo svajonės mūs, viltys ir godos,
Ir ne mums, bet kitiems meilės naktį lakštingalos suoks.

Tik ne mums, bet kitiems tyliai mirkčios žvaigždutės padangėj
Ir į langus kitų liūdnai žvelgs vėl blyški pilnatis,
Nes tą meilės žariją, kadaise taip buvusią brangią,
Neišsaugojo mano vienatvėj paklydus širdis...