Tada, kai vakarai priglaus baltas dienas,
O vėjas guls laukuos bučiuoti smilgų,
Aš lauksiu grįžtančio vienintelio tavęs –
Viduržiemy tavęs aš pasiilgau...

Kaip žiemą vasaros, kaip tamsoje šviesos,
Kaip audroje valtelė savo kranto.
Lyg šalčio gniaužtuose liepsnos kaitrios ilgiuos
To, ko niauri vienatvė nesupranta.