Kad galėtum girdėti tik tylą

Man nereikia net mažo gabalėlio dangaus.
Neišpuikusi, paprasta laimė sutilptų į saują.
Noriu kvepiančio mėtom ir uogom lietaus.
Šiandien tu, o ne aš, už kažką atnašauji.
 
Gal užtektų vienos žemuogėlės delnuos.
Kvapnios šalavijų, čiobrelių arbatos puodelio.
Ir apgobtum tyla nuo žvaigždėtos vėsos.
Ta tyla išraudočiau aš savo bedalę.
 
Prisiglaustum prie beržo, išpintum kasas,
Kai auksinis mėnulio ragelis sudyla.
Nuo rasakilų rinktum į delnus lašus,
Kad galėtum girdėti tik spengiančią tylą.
Kriauna