Rytojus — tik miražas lietuje
Žvelgiu į tamsą, nes naktis už lango.
Jau baigėsi beprotiškoji pilnatis.
Atodrėkis. Vėl gelia rankos.
Ir daužos neramiai širdis.
Ko ji dar tikis? Ko vis dar kvailioja?
Žiema aplink. Gyvenkim dabartim.
Nejau dar tiki ta kvailė rytojum
Ir tolimos vaivorykštės viltim?
Tegul negęsta šita kibirkštėlė,
Silpnutis spindulys žiemos nakty...
Ėjau, griuvau ir vėlei kėliaus,
Kol dar tikėjimas many.