Menu, padangėj šaudė paukščiai
Ir noko raudonai vyšnia,
O tu labai bijojai aukščio –
Todėl įkėlei ten mane.
 
Ne  į padange, ne – į vyšnią –
Aš mėčiau uogas, tu rinkai...
Ak, kaip atgal tenai sugrįžti,
Nes jau praėjo tie laikai,
 
Kada padangėj paukščiai blaškės
Ir noko sodai raudonai.
Dabar daržuos tenoksta braškės,
Kurias suryja kirminai.
 
Ir bėga laikas jau ant žemės...
Visgi išlieka ta spalva.
...............................................
 
Dangus į mano plikę remias,
Ir svaigsta nuo dangaus galva...