Miegantys vorai

Ir viskas viskas juda į priekį...
Tik lediniame varveklyje sustoja laikas.
Atrodo, kad sustingsta gyvenimo riekė,
Kuri atbunda pavasarį lyg vaikas...

Kaip užmiega voras ant eglės spyglių,
Taip sustoja akimirka, kai užmerkiam akis:
Atgyja paveikslas rudeninių gėlių,
Kurioms laiko gija — jau pražūtis...

Sustingsta tik nuotraukose žmonių žvilgsniai...
Bet ir paveikslas ne į vakar, į rytojų —
Eina į senatvę trumpančiais žingsniais...

Bet kas dar gali, sugrįžta kitąmet...
Tik žmonių gyvenimo artojas
Tampa lašeliu vandenyne gaiviam...
Orinta