Baltose pusnyse sužėrėjo kerai putinų,
Į tave, į tave vis kas rytą su meile einu.
Ir suplyšta nuo spindulio skraistė padangės niūri,
Nes tu mano buvimą lyg versmę šaltinio geri.
Ateinu, kad nuplaučiau tau kojas ramybės lietum
Ateinu, nes manęs tu ieškojai...šaukeisi vidum.
Ant šakelių dvi sniegenos tupi – tuoj sieks putinų,
Atsikelki, daugiau nebeklūpauk – tavy gyvenu.