Vien dabartis yra manam delne,
Nes praeitis jau man nebepriklauso.
Rytojus – tik miražas lietuje...
Bet kaip atsikratyti keisto jausmo,
Kad praeitį pakeisti dar galiu
Ir būtų ši diena visai kitokia,
Dar širdyje daug meilės aš turiu...
Nėra tam pasiteisinimo jokio.
Tik ašaros pavargusio akmens
Nukris ant seno ir dulkėto kelio
Ir sausos lūpos tyliai išlemens,
Kad jau į vakar grįžti nebegalim...