Aš laiminga, kad galiu matyt
ryto aušrą, saulę ar žvaigždes.
Debesėlį akimis pavyt,
sudėlioti raideles pirmas.
Aš laiminga, kad galiu girdėt
medžių šnaresį,šniokštimą upės.
Kaip lakštingalos giesmė prabyla
ar tyliai tyliai "myliu" taria tavo lūpos.
Aš laiminga, kad galiu suprast
vaiko šypseną ar ašarėlę graudžią.
Kaip rugiai vilnija vilnimis,
kaip drugeliai skraido ar kaip griaudžia.
Aš laiminga, kad galiu pajaust
Tavo lūpas kaip švelniausią šilką,
kaip garuoja žemė po lietaus
ar pavasarį žemelė keičia rūbą pilką.
Aš laiminga, kad laimingai gyvenu,
kad snieguolės baltos patvory jau žydi.
Kad per juodą žemę basomis einu,
ir širdis iš džiaugsmo švyti.
Aš laiminga, kad tave turiu,
kad gali tu žvaigždę nuraškyti.
Į akių žydrynę lyg į debesį neriu
ir dar daug ką turim viens kitam susėdę pasakyti.