Leisk priglusti prie tavo sapnų,
Vieversėliu prie šilto arimo.
Patyliukais — girdi? — ateinu,
Be tavęs mano dienos užkimo.
Vis gręžiojuos lyg vėtra sparnu,
Tartum vaikščiočiau įtemptu lynu.
Nebijok, nesužeisiu sapnų,
Nes Dangus man sparnus priaugino.
Kai pašvaistėm žara nusiris
Ir išaikčios padangė raudonį,
Aš į sapną pro baltas duris
Tau įšvirkšiu pavasario skonio.
Laikas sakalu suka ratus,
Spalvomis nutapydamas būtį,
Atiduočiau ne vienus metus
Už trumpiausią silpnumo minutę.
Paklaidina šešėliai gatves,
Tu nubusk nelauktai — pavėlavęs,
Tik truputį paskolink savęs,
Jau naktis žvaigždėmis nualsavo.
Leisk priglusti prie tavo sapnų,
Kol nekūkčioja liūdesio aidas,
Su lijundros suknia ateinu,
Tylūs žodžiai pabyra po raidę...