Esu dėkinga tau už savo šypseną,
už linksmą juoką, pusryčius ir pietus.
Už tėvišką pamokymą lyg nedrąsiam pirmokui
ir už likimo dovanas, į mano širdį įdėtas.
Esu dėkinga tau šiandien ir būsiu
džiaugsme, varge, sėkmėj ir liūdesio minutę.
Žinau, gyvenimo verpetuose nežūsiu aš,
nes tu parodysi man kelią į vakarus, į pietus.
Esu dėkinga tau už tavo linksmą šypseną,
už džiugesio pilnas dienas, naktis,
kad einame, kad skubame, kad klystame,
bet niekada nešviečia ta pati mėnulio pilnatis.
Kad žemė keičiasi ir keičia savo rūbą, maino,
kad dieną pakeičia naktis,
o vasarą — žiema ar atvirkščiai.
Taip ir gyvenimas lyg upė vinguriuoja, šniokščia,
palikdamas džiaugsmingus pėdsakus širdy.
Esu dėkinga tau už vasarą, už žiemą,
pavasario purienas ir balas,
ankstyvą rytmetį, vėlyvą sutemų žibintą,
už suteiktas gyvenimui spalvas.
Esu dėkinga tau gyvenime ir būsiu,
kad čia esu, kad linksma man, kad gyvenu.
Likimo labirintuose užgrūdinta,
laikau tave už rankos
ir pirmyn, pirmyn einu.
Esu dėkinga tau dėl kelio, dėl takelio,
dėl daug svajonių, daug minčių,
esu dėkinga tau ir tavo meilę
aš kasdien jaučiu.