Linkėjo daug, tikrai jau man per daug —
Geros sveikatos, laimės ir kūrybos,
Skambias lakštingalų giesmes sugaut
Ir uždaryti dar į vieną knygą.
 
Dienas suverti lyg žemuoges ant smilgų,
Išgirst, kaip laumės rūkuose dainuoja,
Paklusti širdžiai, jei tolių, grožio ilgis,
Kalnų upes, svečias šalis sapnuoja.
 
O kur draugai, platus bičiulių ratas?
Trumpos žinutės, laiško nepakanka.
Taip šilta, kai girdi — koks lauktas svečias!
Apkabini ir stipriai spaudi ranką.
 
Linkėjo daug... Galbūt daugiau nei trokšti,
Nei laiko, laisvo laiko kad turėsi.
Tik gera taip pradėt Naujuosius ir svajoti,
Jog šaltu akmeniu dar negulėsi.