Vos tik sausis atkeliavo,
tuoj ir rodo ragus savo.
Šaltis naktimis svečiuojas,
įspraudęs žemėn savo kojas.
O mums ilgai vakaroti tenka.
Kiek nedaug tos dienos.
Nepamatai, kaip sutemos atslenka,
ir nėra jau dienos vienos...