Bedugnę tamsą slepia baltos gėlės,
Likimo ietis styro tyloje.
Ir kur nušvinta baltas spindulėlis,
Ilgi atodūsiai vilioja naktyje.
 
Suvirpa stygos smuiko numylėto.
Melodija ištirpsta širdyje.
Tiek daug jausmų susipina į vieną,
Likimo ietis tarpsta naktyje.
 
Šiurena liepsną upių vėjai,
Miglos apsiaustuos slepias tykuma.
Ir tirpsta žvilgsniuos ilgesio legato
Saulėlydžio rausvam fone.