Lieti karčiuotą žirgo galvą,
Jis garsiai suprunkščia... Rytais
Dangus raudoną turi spalvą.
Ir kitą žirgą pamatai –
 
Raudoną, didelį, sparnuotą
Su tikro aukso pasagom,
Kurį prabudus saulė jodo
Namų langais, žaliom lankom,
 
Virš medžių, debesų, bažnyčios,
Virš seno kaimo kaminų...
Ir verias lauko durys gryčių...
Ir šypsosi veidai dienų,
 
Kurios gal buvo, gal nebuvo,
O gal tu net negyvenai...
.....................................................
 
Bet balnas ant vinies nedžiūvo
Ir nesapnuoti pildėsi sapnai...