Tu negali sugrįžti.
Negali –
Nėra tokių dienų, kurios parvestų –
Tarp jų bedugnė metų per gili,
Gyvenimas sraunus –
Jame nuskęstum.
 
Tu nori atsigręžti.
Nebandyk –
Prisiminimai pelkėmis užako.
Ir gailių, švylių, viksvų apsupty
Seniai pradingo mūsų takas.
 
Tu negali suprasti.
Aš žinau –
Nėra tų debesų,
Jie – tik panašūs.
Čia žodžiai tie, kuriuos tau grąžinau.
Nors žodžių, jei meni,
Mums buvo maža...
 
Ak, neliūdėk –
Pakeisti neišeis –
Gal tik sapnai primins kas buvo...
......................................................................
 
Lieka
Ant mūsų skruostų paryčiais lašai.
Dar kartais...
Vos keli...
Ir daugiau nieko.